A.Kedar Ekologinis ūkis

Sakoma, kad žuvis ieško, kur giliau, o žmogus – kur geriau. Vieni važiuoja svetur laimės ieškoti, o kitiems Lietuva tampa antraisiais namais. Baltarusijoje gimusi ir augusi Anželika Kedar prieš aštuonerius metus Šalčininkų rajone, netoli Kužių gyvenvietės, nusipirko apleistą sodybą. Dabar joje – pilna gyvasties ir džiaugsmo.

Andželikos ūkis – natūrinis, turi ir ekologinio ūkio sertifikatą.

Daugiau nei tris hektarus užimančioje teritorijoje energinga moteris tvarkosi su dviem sūnumis – Pavelu ir Maksimu. Daug kas ūkyje padaryta vaikinų rankomis. Prieš atvykdama į Lietuvą Anželika su sūnumis ir antruoju vyru gana ilgai, net 14 metų, gyveno Izraelyje. Ten mokėsi ekologinio ūkininkavimo. Kai grįžo į Lietuvą, nusprendė kurti ekologinį ūkį. „Vis daugiau žmonių tampa vegetarais ar veganais. Jie nori visaverčio maisto. Daržovėse, kurių galima rasti parduotuvių lentynose, – pilna chemikalų. Vadinasi, valgydamas jas ne padėsi sau, o pakenksi. Kokia tada nauda iš sveiko gyvenimo būdo?“ – samprotauja Andželika. Ji pati stengiasi valgyti tik tai, ką užsiaugina. Šaldikliai pilni šaldytų uogų, daržovių, uogų, ožkų pieno varškės, rūsys – bulvių, šakniavaisių. O tai, kas netelpa į šaldiklį ar rūsį, sudeda į stiklainius ir užkonservuoja. Sūnus Pavelas kepa skanią naminę duoną. „Laikomės taisyklės: jei gyvename kaime ir turime ūkį, vadinasi, privalome tvarkytis taip, kad valgytume tai, ką užsiauginame patys“, sako ūkininkė Andželika Kedar.